šiukštus

šiukštùs, -ì adj. (4) 1. S.Dauk, BzBkXXVII170, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ iš nevėtytų grūdų, su ašakomis, šiugždus: Duona šiukšti, bėralienė SD25. Šiukštì duona [K], Lkm; N. | Javai šiùkštūs KŽ.

šiukščiaĩ adv. KŽ.

2. K.Būg, DŽ, NdŽ žvarbus, aštrus: Šiukštùs vėjas Lkm. 3. DŽ, NdŽ, Antz piktas, šiurkštus: Šiukštùs žmogus Ds. Tokia šiukštì to boba, kad bijok jai žodį pasakyt Vj. Anas teip geras, tik kalboj šiukštùs Trgn. Per šiukštus esi V.Krėv.

šiukščiaĩ adv.: Anas geruoju nieko nepasakis, vis šiukščiaĩ Trgn.

4. baugus, gūdus: Tas šiukštus miškas – koks jis gražus birželio nemigose! rš.

šiukštù n.: Ant kapų naktį šiukštù Tvr. Jam šiukštu, jo n'atbok! RD194.

5. Kos55 varginantis, sunkus: Neturtėliams kelis į dangų nors šiukštesnis, bet užtat daug tiesesnis yra brš.

šiukštù n.: Pavaseris ilgas ir šaltas, o pašarų trūksta – kitiem bus šiukštù Vb.